Nesvarbu kokią kartą „atstovaujate“ -  ar Jums 35 ar 25 metai. Pabandykime save įstayti į tam tikrą šiuolaikinio žmogaus rėmą. Sakykime esate imlus, išsilavinimo ir tobulėjimo siekiantis žmogus, nuolatos besidomintis pasaulio aktualiomis. Kokiais būdais tai darote? Be abejo - išmaniuoju būdu. Kompiuteris jau seniai ne naujiena jūsų namuose, ką jau kalbėti apie mobilųjį telefoną, kurį išsitraukiate ne tik darbo, mokslo vedami, bet ir atiduodami savo laisvą minutę šiam laiko grobikui. Galime su šypsena teigti, kad dabar žmones labiau gąsdina kambaryje dingęs „wifi“ nei staiga dingusi elektra.

Jeigu atpažinote save, tai juk nieko keisto. Internetas vienareikšmiškai tapo svarbia dalimi kasdieniniame gyvenime. Tai suteikia galimybę greitai pasiekti informaciją, komunikuoti, būti interaktyviems. Tačiau tobulėjimas tam tikrose vietose sustoja ir po truputį transformuoja mus į neigiamą pusę.

Kalbame ir rašome

Štai pavyzdžiui socialiniai tinklai „pagimdė“ mumyse mažą mechanizmą, kuris nenoromis priverčia kalbėti interneto kalba. Pabandykime vėl atpąžinti save. Nejaugi nėra buvę situacijų, kuomet norime pasakyti taisyklingą lietuvišką žodį, o galvoje vis iššoka vienas ar kitas anglicizmas, pavyzdžiui pa‘share‘inti, pa‘like‘inti, selfie ir daugelis kitų. Toks kalbėjimas buitinėje aplinkoje netrukdo, tačiau kitur gali sukelti nepatogumų.

Socialiniai tinklai suteikia mums laisvę rašyti ką norime, reikšti nuomonę, komentuoti, bet nenuginčisime to, kad kartais skaitydami žmonių elementarius sakinius norisi juos šiek tiek „pakoreguoti“. Taip yra dėl to, nes norėdami būti interaktyvūs, savo mintis išdėstome paskubomis, į komentarus atsakome nepagalvoję.

Taip atsiranda rašybos klaidos ir gimsta nauji žodžių naujadarai, o jūsų nuoširdžiai išsakytos mintys gali tapti pajuokos objektu.

Nors reikšti savo nuomonę taisyklinga gimtąją kalba yra asmens pasirinkimas, bet nuolatos iškreipdami kalbą naikiname savo lietuviškąją kultūrą, o tuo pačiu reprezentuojame save.

Minusus keičia pliusai

Dažnai su įvairiais žmonėmis ir jų rašymo ypatumais susiduria „Rašytojų akademija“ įkūrėja Evelina Tamulaitienė. Ji pastebi, kad poreikio išmokyti žmones rašyti jų asmeniniuose socialinių tinklų paskyrose nėra, bet rašant kitokios stilistikos tekstus - vien rašybos ir stiliaus taisyklių neužtenka.

Tikriausiai negalime interneto kaltinti dėl viso „purvo“, kurio vis daugėja mūsų kalboje ir rašyboje. Kol vieni žmonės tam neteikia jokios svarbos, kiti naudojasi virtualios erdvės teikiamomis galimybėmis. Didėja poreikis išmokti rašyti įvairiausius tekstus: web tekstai, naujienlaiškiai, tinklaraščiai (angl. Blog) ir kt.

E. Tamulaitienė pabrėžia, - „Kai yra noras rašyti, kurti, tada savaime kyla poreikis tobulėti ir mokytis. Internetas gali tapti puikia niša ne tik savo mintims išreikšti, bet ir įgyvendinti svajonę parašyti knygą.“

Įpročiai gali tapti ydomis

Komunikuoti internetu daugeliui mūsų tapo įpročiu, bet reikia atkeipti dėmesį į keletą smulkmenų. Daugelio naudojamos šypsenėlės išreikšti emocijoms neretai tampa lyg yda, kuri ne laiku ir ne vietoje gali sutrikdyti jūsų pašnekovą. Pasitaiko, kad bendraudami el. paštu net oficialiomis temomis, pavyzdžiui su darbdaviu, nejausdami panaudojame jau minėtas šypsenėles. Kartais geriau to vengti.

Internetas formuoja ir daugiau įpročių, ypač kalboje. Žodžių reikšmės tapo nebe tokios kaip anskčiau. Dabar tokie žodžiai kaip „siena“, „sekti“, „mėgti“ yra dviprasmiški, o iliuzija, kad jūsų „statusą“ pamėgs turimi 500 „draugų“ – toliau nei realybė.

Straipsnį parengė: Aurelija Jakimavičiūtė